manierós

manierós
osa, manierous, o adj. maniérée. voir façonós

Diccionari Personau e Evolutiu. 2015.

Игры ⚽ Нужна курсовая?

Regardez d'autres dictionnaires:

  • maniero — {{hw}}{{maniero}}{{/hw}}s. m. 1 In epoca feudale, dimora del feudatario. 2 (est.) Castello, villa di campagna. ETIMOLOGIA: dal provenz. maner ‘dimora signorile di campagna’, dal lat. manere ‘rimanere, dimorare’ …   Enciclopedia di italiano

  • vežikiškas — veži̇̀kiškas, veži̇̀kiška bdv. Veži̇̀kiškos (prãstos) maniẽros …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • vežikiška — veži̇̀kiškas, veži̇̀kiška bdv. Veži̇̀kiškos (prãstos) maniẽros …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • didžiūniškas — didžiū̃niškas, a adj. (1) būdingas didžiūnui: Didžiūniškos manieros visai neišdavė žemos jo kilmės rš …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • naujamadiškumas — naujamadiškùmas sm. (2) → naujamadiškas: Ne rašymo manieros naujamadiškumas lemia kūrinio vertę rš …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • rafinuotas — rafinuotas, a adj. (1) TrpŽ 1. valytas: Rafinuoto aliejaus spalvos intensyvumas charakterizuoja rafinavimo kokybę rš. 2. prk. įmantrus, dailus; rinktinis, ištobulintas: Rafinuotos manieros NdŽ. Rafinuotas skonis DŽ. rafinuotai adv. NdŽ. 3. prk.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • snobizmas — snobìzmas sm. (2) TrpŽ, DŽ, NdŽ snobui būdinga elgsena, mąstysena, manieros …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • stačiokiškas — stačiõkiškas, a adj. (1) Š, NdŽ, DŽ, Vžns, stačiokiškas (1) KŽ; Rtr, Ser būdingas stačiokui, šiurkštus, neapdailintas: Rašytojas vėlesniuose apsakymuose atsisakė savo pirmykštės stilistinės manieros, grindžiamos stačiokišku pasakojimo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • šmaikštus — šmaikštùs, ì adj. (4) 1. MitI391, M, Š, Rtr, BŽ182, DŽ, NdŽ, FrnW, KŽ, Mrs, Užp, Kp, Krs, Srv, Rs liaunas, lankstus, smagus kirsti: Šmaĩkštų botagaitį išsipjoviau Sdk. Tai šmaikšti vytelė: šeri, ir prilimpa Vžns. Va mano tai šmaikštì lazdelė! …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • žaidybinis — žaidybinis, ė adj. (1) su žaidimu susijęs: Žaidybinė drausmė sp. Vaikų folkloro eiliuota išraiška turi ir žaidybinę paskirtį: eiliavimas mažesniems yra ir kalbinis žaidimas LKXIII180. Nedidelė jų (burtų) dalis (būsimų dalykų spėjimas per… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”